- virtenė
- virtẽnė sf. (2) J.Jabl(Als), DŽ, NdŽ 1. S.Dauk, Šts, Plt nelygi kelio vieta, kur virstama, virtykla: Virtẽnė ant kelio, kur virsti gal J. Pry žardienos galo yra tokia virtẽnė, kad retas kurs su pilnu vežimu tepravažiuo[ja] neapvirtęs Šv. Pro ten nevažiuok, ten yra didelės virtenės – apsivoši ir galėsi kukuoti Grg. 2. LKGI302 virtimas: Vẽdinsiuos į bažnyčią, bijau virtẽnės par tą liptą beinant Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.